Gamtos išsaugojimas vietiniame lygmenyje reikalauja žinių rūšių apsaugai ir įsipareigojimų adaptyviam tvarkymui (tai “išmokimas dirbant”). Norint išmokti dirban reikia išsiaiškinti dabartinę padėtį ir kaip ji pasikeis atlikus tam tikrus tvarkymus. Tai yra tiesa buveinių atkūrimo ir rūšių apsaugos atžvilgiu, ypač kaip kurapka. Pradedant rūšių išsaugojimo projektus yra būtina suprasti dabartinę situaciją: koks yra tikslinių rūšių skaitlingumas, taip pat ar jis mažėja ar didėja, ar sąlygos yra palankios.
Registruotos buveinės
Kalvotų buveinių žymėjimas su Google Earth.
Kurapkos yra svarbiausios tikslinės buveinių rūšys, nes joms reikia geros kokybės buveinių, dėl to prieš atkuriant kurapkas ar jų buveines pirmiausia reikia įvertinti esamas buveines. Pirma nuoroda šiame puslapyje parodo buveinių inventorizavimo įrankius. Jums bus reikalingas jūsų vietovės žemėlapis. Antra nuoroda yra instrukcija, kaip paruošti žemėlapį apie jūsų vietovės buveinių žemėlapį. Buveinių atkūrimo puslapis (žiūr. Meniu) parodo nuorodą į buveinių tvarkymą. Paskutinėje stadijoje jūs galite pažymėti buveinių pokyčius, stebėti buveinių atkūrimą ir pradėti adaptyvaus tvarkymo procesą.
Apskaitos
Suskaičiuokite šias kurapkas! (© V Šegrt)
Pagrindinių tvarkymo parametrų nustatymas ir po to monitoringas yra svarbūs atkuriant kurapkas arba kitas rūšis. Iš principo, yra būtina nustatyti gyvūnų arba augalų rūšis:
1. Reprodukuojančių individų skaičius tvarkomoje teritorijoje;
2. Veisimosi sėkmė kiekvienais metais.
Šie duomenys parodo populiacijos pokyčius ir, ar perėjimo sėkmė yra pakankama, kad išlaikytų stabilią populiaciją. Būtina atskirti pasiruošiusius ir atskirai perinčius paukščius (pagal natūralius požymius arba uždėtus žymeklius). Taip pat būtina nustatyti individų pagausėjimą, taip pat išgyvenimą įvairiais metų periodais (pvz.: ruduo – pavasaris, atskiromis vasaromis). Tai gali jums daugiau pasakyti apie populiacijų pokyčius.
Kurapkų apskaitoms daryti yra taikomi keli metodai, tai priklauso nuo skirtingos žemės ūkio teritorijos struktūros, žemės sklypų, stebimų buveinių, nuo monitoringą vykdančių asmenų (pvz.: mokslininkas, medžiotojas, žemės tvarkytojas). Šie metodai yra aprašyti nacionaliniuose puslapiuose, kur nuoroda yra pateikta žemiau.
Internetiniame tinklalapyje
Su paprasta kartografavimo programa galima dirbi Windows aplinkoje. Yra lengva naudoti 10 kalbų.
Jums reikia pateikti savo vietovės žemėlapį, tai gali būti su koordinatėmis, arba ortofoto nuotrauka, arba skaitmeninis žemėlapis, parodantys vietovės kraštus, kur yra pažymėtos koordinatės.
Yra aprašyta įvairių taikomų kurapkų apskaitų metodų.
Tose vietovėse, kur žemė yra dirbama (pvz.: auginami javai, rapsai) ir žemės ūkio valda yra didelė (>100 ha), apskaitas galima vykdyti keturatėmis transport priemonėmis važiuojant laukais rudenį ir palei laukų pakraščius pavasarį. Tą gali padaryti ir žemės tvarkytojai.
Tose vietovėse, kur laukai yra mažesni ir javų veislės yra skirtingos, taškinės apskaitos gali būti vykdomos pavasarį, kartais transliuojant kurapkų balsus siekiant nustatyti jų buvimo vietas.
Einančios laukais žmonių linijos, kaip yra naudojamos medžioklėje pakeliant paukščius.
Tose vietovėse, kur yra aukšta žolė arba viržynuose, išlikę aukšti javų stagarai arba kalvotose vietovėse yra sunku apskaitoms naudoti transporto priemones, dėl to jas reikia atlikti pėsčiomis su šunimis.